SECESIJA (vok. sezession < lot. secessio atsiskyrimas, pasišalinimas) Austrijoje susiklostęs art nouveau variantas.
19 a. pabaigoje įvairiose Europos vietose stengtasi išsivaduoti iš stilių maišaties, kuri pusę amžiaus vyravo architektūroje ir taikomojoje dailėje. Secesija buvo meninis judėjimas, siekęs sugrąžinti stiliaus vienovę architektūrai, vaizduojamajai ir taikomajai dailei, pramonės gaminiams, baldams, drabužiams.
Tapyboje moderno stilius pasireiškė ypatingu formų grakštumu, ištįsusiomis figūromis, pabrėžtais kontūrais, tiksliais vienspalviais paviršiais. Moderno tapyboje gilumos efektas ne toks reikšmingas. Visas vaizdas atrodo plokščias, o kartais primena aplikacijomis puoštą sieninį kilimą.
Secesijos stiliui būdingas išorinis dekoratyvumas. Papuošimams naudojami augaliniai motyvai, kurie taip stilizuoti, kad sunku pažinti realų augalą. Pagrindinis vaidmuo tenka grakščioms plaukiančioms linijoms, po vieną ar ištisom puokštėm dengiančioms dekoruojamą paviršių.
Išlinkę stiebai, palinkę vainiklapiai, išsikeroję vandens augalai, irisai ir įvairiausios egzotiškos tropikų gėlės vaizduojamos tarsi vystančios.
Kur kas didesnę įtaką secesija turėjo grafikai. Ir secesijai ir grafikai būdinga išraiškos priemonė linijų žaismas. Ypač įdomių pavyzdžių galime atrasti knygų iliustracijose ir plakatuose.
Pastatuose matome įvairiaspalvių medžiagų dekorą, naudojami reljefai ir įvairiausi įmantrūs fantastiniai ornamentai fasaduose. Fasadų ornamentai sukurdavo šviesos ir tamsos žaismą. Prie to prisidėdavo dinamiškų linijų rėmais langai, žiemos sodus primenantys vestibiuliai.
Antonijus Gaudis ispanų architektas ir taikomosios dailės kūrėjas, secesijos ispaniškos krypties atstovas. Svarbią reikšmę jo kūryboje įgauna architektūrinė plastika, vingiuotomis, iš gamtos perimtomis formomis suteikianti Barselonai įmantrų akcentą. Gaudi meistriškumo viršūnė iki šiol neužbaigta Šv. Šeimos bažnyčia, jo statyta nuo 1883 iki mirties (1926).
1. Secesijos stiliaus interjeras. "Paryžietiškas" kambarys.
2. Secesijos stiliaus baldai.
3. Secesijos stiliaus interjeras. Briuselis.
4. Secesijos stiliaus papuošalas.
5. G.Klimtas. Juditė II. 1909 m.
6. G.Klimtas. Bučinys.
7. Secesijos stiliaus pastatas. Briuselis.
8. Gaudi. Casa Mila. Barselona.
9. Gaudi. Gvelio parkas. Barselona.
10. Gaudi. Šv. Šeimos bažnyčia. Barselona.
SIMBOLIZMAS (pranc. symbolizme) menininkų judėjimas, susiformavęs Prancūzijoje 19 a. pabaigoje kaip realizmo ir impresionizmo priešprieša.
Simbolizmas bendrąją prasme - tai literatūros ir vaizduojamosios dailės sąjūdžiai, naudojantys simbolius kaip raiškos priemonę.
Savo kūryboje dailininkai vaizdavo fantazijos dėka sukurtus regėjimus. Temų buvo ieškoma senosiose legendose, mistinėje arba erotinėje poezijoje, mituose. Kai kurie dailininkai iš tiesų bėgo į tolimas šalis, kiti vaizduotėje gyveno išsiilgtame krašte ar istorinėje epochoje.
Simbolizmo meno įtaka buvo jaučiama iki pat 20 a.; jo atgarsių gausu ir daugelyje šiuolaikinės dailės srovių nuo siurrealizmo bei ekspresionizmo iki psichologinio atspalvio abstrakcionizmo.
Kitoks, kiek patrauklesnis simbolizmas Skandinavijos šalyse, Rusijoje. Čia jis susiformavo kaip nacionalinė romantinė kryptis. Ji radosi daug sveikesnėje aplinkoje, remdamasi savo tėvynės didvyriška praeitimi, stengėsi atgaivinti nuostabų liaudies poezijos pasaulį arba naujai pažvelgti į mylimos tėvynės gamtą.
Įdomiausias rusų meninio gyvenimo reiškinys buvo dailininkų draugija Meno pasaulis (Mir iskusstva), susibūrusi šalia to paties pavadinimo žurnalo. Ji rengė parodas ir tapo naujų meninių ieškojimų Rusijoje centru. Ši draugija vienijo įvairius dailininkus.
Su Meno pasauliu buvo susijęs ir didysis lietuvių tautos genijus Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Paskutiniaisiais kūrybos metais dailininkas dirbo Peterburge, kur ypač artimai bendravo su A.Benua ir M.Dobužinskiu.
Jo paveiksluose lyriški gamtos vaizdai ir fantastinės vizijos, stiprus gamtos gyvybingumo bei dvasingumo pojūtis. Nors M.K.Čiurlionio kūryba vaizdų sandaros, jų turinio ir stiliaus bruožais artimai siejasi su simbolizmu bei modernu, ji yra ryškus savitas fenomenas 20 a.pr. dailėje.
1. Dž.E. Mile. Ofelija.
2. G.Klimtas. Bethoveno frizas. Fragmentas.
3. O. Redonas. Ciklopas.
4. M.Vrubelis. Serafinas.
5. E.Munkas. Šauksmas.
6. N.Rerichas. Pasaulio motina.
7. M.K.Čiurlionis. Rex
8. M.K.Čiurlionis. Ramybė.
|
